1000 kilometrų iššūkis (1 dalis)

Buvo ankstyvas balandžio rytas. Nuskambėjus žadintuvui, šokau į savo naujus bėgimo batus, truputį apšilau ir nuėjau iki šalia Neries esančio dviračių tako. Pradėjau palengva bėgti, o ausinėse grojo Highway to hell. Už posūkio sutikau kitą bėgiką, vienas kitam linktelėjom. Atsisukau pažiūrėti, ar jis jau dingo iš akiračio ir sustojau. Norėjau vemti, plaučius degino.

Sveikinu, nubėgau pirmuosius 2 kilometrus po septynerių metų pertraukos.

Visa tai įvyko 2014 metais. Kai maniau, kad bėgimas yra tiesiog būdas numesti svorio ir pravėdinti galvą. Tuomet dar nesvajojau apie konkrečius rezultatus, nors tų pačių metų rudenį sudalyvavau pirmajame savo oficialiame 10 kilometrų bėgime. Vėliau pagavau kablį, išmaniojo telefono ekrane Endomondo suko vis didesnį kilometražą, o aš pats norėjau vis daugiau iššūkių.

2016 metais nubėgau pirmąjį oficialų pusmaratonį ir tuomet nustojau jausti malonumą. Kartkartėmis, siekdamas palaikyti formą, nubėgdavau neilgą atstumą, bet nieko daugiau.

Šią klaidą ketinu ištaisyti, todėl išsikėliau sau naują tikslą – per 2018 metus ketinu iš viso nubėgti 1000 kilometrų. Žinau, profesionaliems bėgikams ir ultramaratonininkams tai nėra milžiniškas iššūkis, tačiau eiliniam mėgėjui toks atstumas yra pakankamai ilgas.

Iš tikro 1000 kilometrų per metus yra vos daugiau nei 83 kilometrai per mėnesį, vos daugiau nei 5 kilometrai per vieną bėgimą. Tačiau bėgimas turi tokią bjaurią savybę – jis velniškai ryja laiką, tad kilometražui susirinkti reikės tobulinti ir laiko planavimo įgūdžius. Be to, labai lengva praleisti kokią treniruotę, nes lyja, ir taip sugriauti visus išsikeltus tikslus.

2018 metais tikiuosi atrasti optimaliausią būdą susiplanuoti bėgimus, ieškosiu naujų patiekalų, kurie suteiktų papildomos energijos ir išbandysiu įvairias treniruotes. Ir kiekvieną mėnesį savo atradimais ir progresu dalinsiuosi su jumis. Tad palinkėkite man sėkmės.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *