Apie beverčius diplomus ir chaltūrą švietimo sistemoje

kita , pamąstymai Jul 10, 2015 4 Comments

Praėjusią savaitę toks Justinas Butkevičius paskelbė, kad pusantrų metų nesirodydamas Alytaus profesinio rengimo centre vis vien sugebėjo gauti Smulkiojo verslo organizatoriaus diplomą.

Išskyrus kelioliką pasidalinimų Facebook’e bei straipsnį 15min.lt, reakcijos šis įvykis nesusilaukė. Nors man toks pareiškimas atrodo pakankamai skandalingas, tačiau oficialios reakcijos nepastebėjau ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos.

Reakcijos apie chaltūrą nėra, tad bent aš pabandysiu dar atkreipti į ją dėmesį.

Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai kaip vieną iš problemų išskyrė tai, kad švietimo sistema nepakankamai atitinka darbo rinką. Kitaip tariant, ruošiami ne tie, kurių reikia verslui ir rinkai.

Lietuvos verslas, ypač pramonininkai, taip pat dėl to ne kartą priekaištavo. Verslininkai skundžiasi, kad vietoj profesionalių ir savo darbą sugebančių dirbti kvalifikuotų žmonių rengiama armija vadybininkų ir teisininkų, kurių poreikis jau seniai patenkintas.

Ir kol visi mindžikuoja ir svarsto apie geresnes programas, galimą bendradarbiavimą tarp verslo ir švietimo įstaigų, viena esminių problemų toliau išlieka. Pati paprasčiausia chaltūra, kuria užsiiminėja neva tai švietimo įstaigos ir štampuoja beverčius diplomuotus specialistus.

diplomas

Štai jums ir atsakymas, kodėl dauguma mieliau pabandys įgauti vadybos specialybę kokiame universitete, nors ir žinodami, kad tokios specialybės nebereikia. Štai jums ir atsakymas, kodėl profesinio išsilavinimo kai kurie vengs iš paskutiniųjų. Nes net jei ir mokysiesi, gausi bevertį diplomą.

Ir tik todėl, kad juos kažkas atiduoda lengva ranka.

Jūs galite paklausti, ar man gaila, kad kažkas gauna diplomus net nesirodydami dėstytojams/mokytojams? Atsakysiu. Taip, man gaila. Man labai gaila, kad nesuvokiama paprasta tiesa – diplomas turėtų būti dokumentas, įrodantis, kad turi pagrindines profesijos žinias ir įgūdžius, o ne įrodymas, kad tu keletą metų buvai mokymo įstaigos sąrašuose.

Ir taip, diplomas nereiškia, kad toje srityje būsi kietu specialistu, tačiau ir vairuotojo pažymėjimas nereiškia, kad tapsi lenktynininku. Jis reiškia, kad tu supranti taisykles, sugebi laiku parodyti posūkį bei gali automobilį pastatyti stovėjimo aikštelėje, nesukeldamas Mad Max lygio chaoso.

Tą patį turėtų reikšti ir diplomas. Jis turėtų būti įrodymas, kad įgavai visas tavo studijuojamos profesijos bazines žinias, įgūdžius. Jeigu to nėra, diplomas yra bevertis ir tu toje srityje, labai galimas daiktas, taip pat esi bevertis.

Nežinau, ar pats Justinas supranta, tačiau užkabino vieną rimtesnių dalies švietimo sistemos problemų – chaltūrą, kai dirbama tik oficialiai dokumentuose, buriami rezultatai, o po to stebimasi, kodėl gavosi šnipštas.

Apie kai kuriuos profesinio rengimo centrus ir jų unikalias nuotolinio mokymosi programas girdėdavau ir iki šiol, tačiau viešintis tie žmonės nenorėdavo, nes žinojo – diplomas praras vertę, jei garsiai pasakysi, kad iš tikro tau nereikėjo mokytis.

Tačiau tikiuosi, kad tą profesinio rengimo širmą pavyks praskleisti ir staiga paaiškės, kad galbūt švietimo sistemą priartinti prie rinkos yra daug paprasčiau. Tiesiog, jeigu dėl chaltūros kai kurie* profesiniai rengimo centrai nesugeba parengti minimalių reikalavimų turinčių specialistų, tuos centrus reikia pertvarkyti arba panaikinti, o dideles lėšas ir ES paramą nukreipti į tuos, kurie gali ir nori rengti specialistus.

——————————————————————-
*pabrėžiu, kad kai kurie centrai, o ne visi

Artūras Ketlerius

4 Comments

  1. NePo

    Neatsimenu, kur girdėjau mintį, bet: jei tau reikia diplomo turėtum daryti mokslinę karjerą, o visi kiti turėtų stotį į kolegijas.

    Mano idėja galbūt nevisai į temą, bet siūlyčiau turėti du žodžius.
    Diplomas išduodamas universiteto. Reiškia kad gali daryti mokslinę karjerą. Juos galėtų gauti kokie nors kvantinės fizikos bakalaurai, kurie vėliau taptų magistrais, o dar vėliau profesoriais. Tokių žmonių būtų mažai, porą šimtų, nedaugiau nei tūkstantis per metus.
    Kursų baigimo pažymėjimas. Reiškia kad gali dirbti vadybininku ar kuo tik nori. Yra švietimo programų, kurios tikrai per jokius galus ir papildomus kursus negali paruošti profesorių, būtent tokios ir turėtų duoti kitokius pažymėjimus.

    • Artūras Ketlerius

      Neapsiribočiau tik tiksliaisiais mokslais. Taip pat galėtų būti nedidelė dalis ypač gerų moksleivių, kurie įstojo daryt mokslinę karjerą ir socialiniuose moksluose, filologijoje ir pan. Tačiau jų turėtų būti tikrai mažiau nei dabar.

      Bet tuo pačiu reikėtų sutvarkyti ir tai, kad profkėse ir kolegijose būtų galima tikrai įgauti pagrindinius reikalingus įgūdžius.

  2. Univieruose taip pat nekažką. Pažįstu ne vieną, kuris baigė, pirkdamas visus laboratorinius, kursinius darbus, į egzaminą eidavo su ausinėmis… Čia dar blogiau, nei profkėj į pamokas neit. Nes turint profkės diplomą, tai iš tavęs niekas nieko per daug ir nesitiki, o turėt aukštojo mokslo diplomą ir būt dunduku, va čia jau visos švietimo sistemos pažeminimas.

    • Rūta

      Švietimo sistemos pažeminimas yra bet kokia chaltūra, nesvarbu kokiame lygmenyje ji bebūtų. Aukštasis išsilavinimas tikrai nėra kažkuo pranašesnis už profesinį, tiesiog jis yra kito lygmens, suteikiantis kitokias kompetencijas. Tai ir visas skirtumas.
      Būtent galvojimas, kad aukštasis mokslas neva tai kažkuo geresnis ir verčia visus gebančius ir nelabai stoti į aukštąsias mokyklas. Nes gi būti “su aukštuoju” lygis, o pabaigti “profkę” – ne. Todėl ir turim tokią situaciją, kokią turim – t.y. 51,4 proc. asmenų su aukštuoju išsilavinimu, neatitiktį darbo rinkos poreikiams ir skeptiškai vertinamus diplomus visuose švietimo lygmenyse.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *