Ar tikrai visą dėmesį verta sutelkti į aukštąsias technologijas?

Verslas Jan 29, 2013 7 Comments


Šiandien “Ernst and Young” bei Investuotojų forumas pristatė Lietuvos verslo tarptautinės plėtros galimybių studijos išvadas ir įžvalgas.

Įžvalgos įdomios ir, nors tiesiogiai ši mintis nebuvo išsakyta, ar tik ne be reikalo valdžia taip akcentavo vien aukštąsias technologijas ir paslaugas? Gal pamenate, kaip dar šiek tiek prieš naujus metus buvo kalbėta, kad Lietuva puikiai tinka paslaugoms, Skandinavijos bankų IT aptarnavimui ir turi tikėtis užsienio investicijų praktiškai tik šiose srityse. O tradicinė pramonė likdavo kažkur antrame plane.

Štai įžvalgose pateikti skaičiai, kad tradicinės pramonės sektoriai eksportuoja 83 proc. visų prekių bei paslaugų, o aukštųjų technologijų ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriai – 3 proc.

Galima, žinoma, teigti, kad aukštosios technologijos ir paslaugos pas mus dar tik keturiomis rėplioja po stalu ir nereikia tikėtis, kad prilygs su lazdele besiramsčiuojančiai tradicinei pramonei. Ir tai būtų tikra tiesa.

Bet štai, aukštųjų technologijų našumas (skaičiuojant vieno darbuotojo sukuriamą vertę litais) gerokai atsilieka. Lazerių pramonė – 190 tūkst. litų, gyvybės mokslai – 164 mln. litų, finansinės ir draudimo paslaugos – 152 tūkst. litų.

Tuo tarpu chemikalų ir trąšų pramonė – 432 tūkst. litų, vaistai* – 262 tūkst. litų, gėrimai – 227 tūkst. litų.

Negana to, tradicinėje pramonėje padidinus našumą vienu procentu, maždaug tiek turėtų ūgtelti ir eksportas. Aukštųjų technologijų sferoje tą patį rezultatą pasiektume našumą padidinę 32 proc.

Kitaip tariant, gal, jei sunkmečio laikotarpiu būtų valdžios dėmesys skirtas ne tik paslaugų ir aukštųjų technologijų sferai, bet ir didesnis dėmesys tradicinei pramonei, šiandien situacija visokeriopai būtų geresnė?

Bet ką čia. Nepasvarstysi gi, kas būtų, jei būtų.

*Pripažįstu, kad man toks skirstymas į tradicinę ir aukštųjų technologijų pramonę yra kiek gremėzdiškas, nes farmacija yra pakankamai aukštųjų technologijų srytis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kurį laiką valdžios dėmesys buvo skiriamas iš esmės tik paslaugoms ir IT sektoriui, galime į skirstymą žvelgti kiek atlaidžiau.

Artūras Ketlerius

7 Comments

  1. Renata

    mln. prie gyvybės mokslų ir finansų paslaugų turbūt netyčia ten atsirado? :)

    Kalbant apie tai, kiek reikia padidinti našumą, kad padidėtų eksportas, tai, manau, 1) ne apie vieną dedamąjį reiktų kalbėti (ne tik gamyba, bet ir marketingas, logistika etc.) ir 2) yra toks dalykas kaip ribinis naudingumas – pagal čia duotus duomenis matyti, kad aukštosios technologijos jau dirba aukščiausiu naudingumu, o tradicinei pramonei dar yra kur pasitempti iki optimalaus balanso. Kam vilioti ir remti tuos, kurie neoptimaliai dirba?

  2. gied

    Eksportas Lietuvą ir ištempė 2009. Bet…
    Tradicinė pramonė neatsiranda valstybėse, kur a) nerasi kvalifikuotų darbuotojų b) neaiškus stabilumas ir mokestiniai dalykai ilguoju laiku (reikia investuoti į žemę, gamyklą, įrenginių atvežimą, etc) c) reikia tepti valdžią, dėl b). Darbuotojų irgi reikia. Achemoje irgi dirba žmonės su aukštuoju. Ne visi, žinoma.
    Su paslaugomis paprasčiau. Reikia tik kvalifikuotų darbuotojų, įdėjimai mažesni, galima dirbti lanksčiau. Tačiau tokių darbuotojų nėra pakankamai. Reikėtų paklausti ko nors iš Barclay HR, ar lengva jiems susisrasti darbuotojų vln :)

  3. Artūras Ketlerius

    Renata, tikrai netyčia tie mln. atsirado.
    Gied, taip, paprasčiau su paslaugomis, bet taip pat paprasta ir pabėgti po to kitur.

    Man atrodo, kad iš paminėtų gied punktų, esminis yra b. Atsižvelgiant į investicijų pritraukimą, reikia ir į stabilumą žiūrėti.
    Beje, kas dėl c, tai įvairios apklausos rodo, jog korupcijos užsienio investuotojai ne visada pastebi. Kita vertus, Lietuvos verslininkų dalis teigia, kad nepastebi Baltarusijoje, o Lietuvoje pastebi. Žodžiu, slidus reikalas.

  4. Vytenis

    E&Y gerokai susipainiojo – matuoja vieno darbuotojo sukurtą vertę (pardavimus), vietoj to, kad skaičiuotų pridėtinę vertę – ir gauna iškreiptus rezultatus. Iš tiesų tiesų, trąšų gamyboje žaliavos sudaro didžiąją kainos dalį, o darbuotojų santykinai nedaug, todėl gaunami kosminiai skaičiai. Jeigu skaičiuotume kiek naujos vertės sukuria (darbo užmokestis+pelnas+nusidėvėjimas) gautume ne tokius gražius rezultatus.

  5. Dalius

    Netikiu kad trašų pramonėje žmogus sukuria bveik pusę milijono litų pridėtinės vertės. Niekaip.

    O dėl klasikinio verslo… neseniai LTV rodė filmuką apie krizę. Ir lygino algas UK ir CN. Buvau nustebintas, kad LT ir CN algos identiškos. Dėl to ir gali lietuviukai konkuruoti pasaulyje. bet ar tuo džiaugtis reikia nesu tikras.

  6. gied

    Artūrai : korupcijas pastebi, kai bando derinti reikalus dėl žemės, etc, bent jau anksčiau taip buvo. Bet kerta ir darbuotojų kvalifikacija, nes specialistų reikia ir paprastai pramonei. Jei sritis nevystoma, specialistų mažai ir sunku surinkti komandas. Net kai vystoma, gali būti sunku. Pvz Barkley apvalgė kitas įstaigas vln.

  7. 3pl

    Stipriau išsivysčiusiose valstybėse paprastai būtent aukštosios technologijos ir vyrauja – pramonė užima kiek menkesnę vietą.Gaila, kad valdžioje mažai tokių žmonių, kurie tai supranta..

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *