Jausmų ekonomika: valdžios nesugebėjimas atsisveikinti su skęstančiu laivu

politika , Verslas Jul 25, 2015 No Comments
Jeigu labai norisi turėti laivų bet kokia kaina, galima daryti atvirą jų muziejų

Jeigu labai norisi turėti laivų bet kokia kaina, galima daryti atvirą jų muziejų

Žinote tą jausmą, kai negalite atsikratyti senais sportbačiais, kurie buvo labai patogūs, jums tiko, o juos avėdami prikrėtėte daug smagių paaugliškų nesąmonių?

Jums tie sportbačiai labai patinka, ir nors suprantate, kad jų užsidėti nebegalite, nes paduose žiojėja skylės, kurių nebepavyksta uždengti net izoliacinės juostos pagalba, vis vien neatsisveikinate su jais. Jų nebepavyksta išplauti, nes medžiaga prisigėrusi purvo, tačiau vis vien batų dėžėje “inkariukai” guli.

Kartais tokiais sportbačiais pavirsta ir kai kurios valstybės įmonės. Skirtumas tas, kad sportbačiai užima tik nedidelę jūsų namų erdvę ir valgyt neprašo, o valstybės valdomos įmonės, neatlikdamos šaliai naudingos funkcijos, ryja pinigus ir verčia eikvoti energiją, svarstant kaip išgelbėti ką tik pasmerktą bendrovę.

Šią savaitę tokia situacija buvo su žlungančia finansinių sunkumų kamuojama “Lietuvos jūrų laivininkyste”. Su šia įmone Vyriausybei tiesiog nepavyko atsisveikinti, nes jai jaučiamas kažkoks mistinis prieraišumas, apie kurį netrukus papasakosiu.

Susisiekimo ministerija jau buvo padavusi dokumentus teismui dėl bendrovės bankroto, tačiau penktadienį persigalvota. Nuspręsta, kad bendrovę bus galima gelbėti “Lietuvos geležinkelių” pinigais.

Atrodo, kad Vyriausybė jaučia panašų prieraišumą “Lietuvos jūrų laivininkystei”, kokį jautė dalis visuomenės bankrutuojančiai “Air Lituanica”. Darau prielaidą, kad žvelgdami į “Lietuvos jūrų laivininkystę”, matome, kas nutinka, kai ambicijos ir noras išlaikyti kompaniją užgožia skaičius. Taigi, tuo pačiu matome ir tai, kas galėjo nutikti, jeigu nebūtų likviduota “Air Lituanica”. Tačiau čia jau kita tema.

Meilė finansiškai nuostolingai laivininkystei

“Lietuvos jūrų laivininkystė” yra nuostolinga nuo 2008 metų. Krizė šiai įmonei kirto kaip ir kitoms, tačiau bendrovė taip ir nesugebėjo atsigauti, tad ir toliau dirba nuostolingai. Skaičius galite pamatyti pateiktoje lentelėje.

Pastarųjų penkerių metų LJL finansiniai duomenys

Pastarųjų penkerių metų LJL finansiniai duomenys

Tiesa, lentelėje nematyti 2008-2009 metų finansinių rezultatų – tuomet grynieji nuostoliai atitinkamai siekė 5,7 mln. eurų ir 8,36 mln. eurų. Visus finansinius duomenis galite išnagrinėti čia.

Nepaisant to, bendrovė ir toliau plūduriuoja vandens paviršiuje. Neatsižvelgiant investuotojų priekaištų bei analitikų pasisakymų, kad bendrovė turėtų trauktis iš biržos ir bankrutuoti.

Visgi prieraišumas didelei įmonei yra svarbesnis nei reali jos atnešama nauda.

Tačiau reiktų pabrėžti, kad bendrovė netapo nuostolinga tiesiog. Pasikeitė situacija rinkoje, pavyzdžiui, nuo 2008 metų, kai bendrovė tapo nepelninga, gerokai smuko Baltic dry indeksas. Jau tuomet reikėjo atsisakyti fikcijos, kad Lietuva jūrine valstybe gali išlikti tik turėdama “Lietuvos jūrų laivininkystę”, tačiau prieraišumas darė savo.

Baltic dry indeksas, kuris koreliuoja su sausakrūvių laivų pervežimo įkainiais

Baltic dry indeksas, kuris koreliuoja su sausakrūvių laivų pervežimo įkainiais

Ir šis prieraišumas matyti nuo labai seniai.

Dėl “Lietuvos jūrų laivininkystės” privatizavimo ginčai vyko nuo nepriklausomybės pradžios. Tuomet sausakrūvius laivus ir keltus turėjusi bendrovė padalinta į dvi atskiras įmones tik 2001 metais, kuomet keltų verslą įsigijo Danijos DFDS. Ji, beje, ir šiuo metu veikia sėkmingai.

Dėl galimybės privatizuoti “Lietuvos jūrų laivininkystę” kalbėta ir toliau. Tačiau kaskart apie tai prabilus, jūrininkai užprotestuodavo ir istorija ties tuo ir pasibaigdavo. Žinoma, viskas gerai, kol įmonė veikia pelningai – tuomet ji valstybei naudinga ir manoma, kad privatus verslas tik atimtų pajamas. Na, dabartinė patirtis parodė, kad kai kurie verslai, kurie nėra monopoliniai, valstybės rankose anksčiau ar vėliau žlunga.

Bankrutuoti reikėjo jau seniai

Gelbėti “Lietuvos jūrų laivininkystę” nuspręsta kuriant įmonių holdingą, kas iš esmės reiškia, kad pelningai dirbantys “Lietuvos geležinkeliai” dengs “Lietuvos jūrų laivininkystę” iki kol jau galutinai kiekvienam bus aišku, kad jos išgelbėti nebeįmanoma (nebent įvyktų stebuklas).

Holdingo idėją susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius siūlė jau seniau, tačiau tuomet Vyrausybė ją atmetė. Atmetė ir kitas pagalbos idėjas, o skubių veiksmų nuspręsta imtis tik tuomet, kai į viešumą išlindo, kad visi laivai areštuoti įvairiuose pasaulio uostuose, o jų įgula sėdi be kuro ir vandens.

Tuomet susiprotėta, kad tokioje padėtyje bankrutuoti neapsimoka, nes laivus reikės parduoti už metalo laužo kainą, kas nepadengs net minimalių išlaidų. Tiesa, to būtų išvengta, jeigu drąsių veiksmų būtų imtąsi daug anksčiau.

Kad bendrovei galas, buvo aišku jau balandį, kai Susisiekimo ministerija paprašė 11 mln. eurų įmonei gelbėti. Tuomet Vyriausybė tokios idėjos atsisakė ir turėjo būti aišku, kad viskas – šis laivas nebeišplauks į paviršių. Tačiau nuspręsta laukti ir žiūrėti, kas bus. O buvo taip, kad po mėnesio laivai buvo areštuoti ir bendrovė papuolė į nepavydėtiną situaciją.

Žinoma, galite sakyti, kad ir daugiau įmonių veikia nuostolingai ir jas gelbėja valstybė, tačiau tai – visai kita situacija. Pavyzdžiui, nuostolingas viešasis transportas neša naudą visuomenei, atlieka socialinę ir ekologinę funkcijas. Lygiai taip pat ir pajamų negeneruojanti kariuomenė saugo valstybę, o štai “Lietuvos jūrų laivininkystė” socialinių funkcijų nevykdo, naudos visuomenei ji neštų tik mokėdama dividendus valstybei, tačiau ir to dėl nuolatinių nuostolių negali padaryti.

Štai prie ko priveda besąlygiška meilė, kuri neskaičiuoja. Atvirai, tikiuosi, jog įmonė visgi bankrutuos, kai visi jos laivai jau bus ištraukti iš uostų.

Artūras Ketlerius

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *