Jūs nenusipelnėte gerų kūrėjų

kultūra , pamąstymai , žiniasklaida Aug 04, 2015 No Comments

Norėtumėte, kad Lietuvos vardą garsintų pasaulinį bestselerį parašęs rašytojas, kurio knygos ekranizacijos muštų lankomumo rekordus?

O gal norėtumėte, kad kokia lietuvių grupė išgarsėtų ne su vienu singlu, bet susižertų tokį pasaulinį populiarumą, jog galėtų iki pat mirties kasmet daryti atsisveikinimo turus po pasaulį?

Arba jums gal pakaktų bent to, jog kasmet sulauktumėte tiek geros lietuviškos kūrybos, jog užsienietišką rinktumėtės tik tuo atveju, jei ji būtų absoliučiai fantastiška?

Ir ką gi reiktų padaryti, kad tai pasiektume? Mesti didelius pinigus į įvairias saviraiškos programas? Suburti darbo grupę kūrybiškumo skatinimui? O gal pakaktų nepaduoti į teismą žmonių, kurių kūryba jums nepatiko?

Taip, prakeikti puritonai, kalbu apie “Šėtone, prašau” bylą, kuri yra visiškas absurdas. Ginantiejį šį kūrinį, kalba apie žodžio ir saviraiškos laisves. Visa tai jau apkalbėta ir aptarta, tačiau įžvelgiu ir kitą problemą – po tokių teismo procesų daug kam gali kilti noras apskritai atsisakyti bet kokios kūrybos.

Pripažįstu, kad man daina “Šėtone, prašau” nėra nei graži, nei juokinga, o jeigu ne teismo procesas, tai apie ją, matyt, net nebūčiau išgirdęs. Aš net sutinku, kad daina yra neskoninga ir šiaip jau jos paklausius gresia susigadinti muzikinę klausą (laimei, tokios neturiu).

Tai ką? Dėl nevykusio humoro reikia ieškoti priekabių ir kurti šalį, kurioje yra galima tik viena kūrybinė linija – vaidilučių, rūtų vainikėlių, savo sodžiaus ir okupacijos kančios vaizdavimas?

Kūryba neprivalo patikti visiems ar net daugumai. Pakanka, kad ji patiktų tokiai masei žmonių, kuri sugebėtų išlaikyti autorių arba bent jau motyvuoti jį toliau kurti. Kūryba neprivalo įsisprausti į tam tikrus rėmus, kad būtų lengviau viską sudėlioti į lentynėles. Tačiau tai, kas vyksta su “Šetone, prašau” autorių teismais, ir yra tai, kas gali būti blogiausia – spraudimas į rėmus ir reikalavimas patikti visiems.

Kokį signalą tai duoda visiems būsimiems/perspektyviems kūrėjams? Neišsiskirkite ir šiukštu nenuklyskite nuo vienos linijos (primena vieną istorinį laikotarpį, tiesa?). Jeigu kažkas nesupras jūsų, galite atsidurti teisiamųjų suole, tad tylėkite arba kurkite ką nors apie paukščiukus, skausmą, netekus motulės ar dar ką nors tokio įprasto lietuvio širdžiai.

Būkite pilki. Būkite įprasti ir neprovokuojantys. Renkitės tamsiomis spalvomis, išnaudokite jau patikrintas melodijas – tik kitaip tekstuose sudėliokite žodžius.

Inovacijų kūryboje atsisakykite. O jei jau labai norite, tai neviešinkite savo bjauraus naujoviško požiūrio.

Ir jeigu jūs palaikote tokią nuomonę, jūs nenusipelnėte geros lietuviškos kūrybos. Jūs nusipelnėte tik prašvinkusios estrados ir “Juokis” lygio anekdotų apie girtą vyrą ir uošvienę.

Todėl tai ir turėsite.

Artūras Ketlerius

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *