Kompiuteriniai žaidimai kovai su depresija

Kompiuteriniai žaidimai gali būti panaudoti kovai su depresija ir padėti sergantiems žmonėms lengviau gyventi visuomenėje, teigia Aleksandra Jarosz, viena iš „Pigmentum Game Studio“ įkūrėjų.

Pasak jos, kiekvienas susidūrėme arba dar susidursime su depresija sergančiu žmogumi, o kompiuteriniai žaidimai gali išmokyti, kaip su tokiais žmonėmis elgtis. Būtent depresija sergančio žmogaus mintis atskleidžiantį žaidimą “Indygo” sukūrė „Pigmentum Game Studio“.

 

Vilniuje vykusiame „GameOn“ žaidimų kultūros konvente A. Jarosz teigė, kad žaidimas iš pradžių susilaukė kritiško požiūrio, nes tema nėra įprasta.

„Mums sakė: Kas žais žaidimą apie depresiją, tai liūdna tepa, o žaidimai turi būti linksmi. Tiesa ta, kad jūs pažįstate arba pažinsite ką nors, kas susiduria su nuotaikos pokyčiais. Ir svarbu, kad žinotumėte, kaip padėti jiems arba sau. Štai kodėl pasirinkome šią temą“, – „GameOn“ sakė A. Jasorsz.

Jos teigimu, „Indygo“ nėra gydomasis žaidimas ir nėra skirtas sergantiems depresija. Tiesą sakant, prieš žaidžiant žaidimą, iššoka įspėjimas, kad įtariantiems, jog serga depresija jis nėra patartinas, mat gali pakenkti dar labiau arba suaktyvinti nuotaikų svyravimus. Tad kam toks žaidimas skirtas?

„Indygo“ skirtas artimiesiems, kad šie geriau suvoktų ką jaučia depresija sergantis žmogus. Pasak A. Jarosz, geriau suprasdami, ką jaučia sergantis asmuo, geriau sugebėsime jam padėti.

„Jūsų aplinkai labai svarbu, kaip jie turėtų elgtis. Paprastai jūs negyvenate terapeuto kambaryje, o visuomenėje“, – aiškino viena iš žaidimo kūrėjų.

Anot jos, kuriant žaidimą, buvo konsultuotasi tiek su psichologais, tiek su depresija sergančiais asmenimis, kad pavyktų atvaizduoti kuo tikresnį jausmą. Pačiame žaidime yra du veikėjai – Tomas ir Ana. Tomas serga depresija, o Ana stengiasi jam pagelbėti.

Taigi, žaidime yra dviejų veikėjų perspektyva ir kaip jie mato tą pačią ligą. Stengiamasi atkurti tuos jausmus, kuriuos patiria žmonės, susidūrę su depresija sergančiu artimuoju: iš pradžių jautiesi bejėgis, vėliau supyksti, galų gale imi jaustis kaltu dėl savo pykčio.

„Šią patirtį norėjome patalpinti Anos herojuje, kad žaidėjai galėtų ją su savimi asocijuoti“, – sako A. Jarosz.

Pačiame žaidime sudėtingų veiksmų atlikti nereikia. Iš esmės tai kasdienės buities smulkmenos, su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną ir atlikdami tokias smulkmenas net nesusimąstome apie jas.

„Taip norėjome parodyti, kad depresija sergančiam žmogui net ir kasdienės užduotys yra iššūkis“, – teigė viena žaidimo kūrėjų.

Kaip pasakojo A. Jarosz, atsiliepimai apie žaidimą buvo teigiami, tačiau jį kuriant kilo iššūkių. Pavyzdžiui, bandant pasitelkti specialistus ir eksperimentuoti su žaidimu, buvo sulaukiama priešiškumo. Be to, žaidimų leidėjai taip pat bijo šios temos ir nežino, kaip tokį kūrinį išreklamuoti ir parduoti.

„Nežinau kaip Lietuvoje, bet mano šalyje jeigu nueisi pas specialistus ir pasakysi žodį „žaidimas“, sulauksi reakcijos iš dviejų žodžių: priklausomybė arba agresija. Tai viskas, ką jie žino apie žaidimus“, – tikino A. Jarosz.

Tačiau ji neatsisako idėjos ateityje kurti žaidimų ir apie kitas ligas. Vienas norų, sukurti žaidimą apie sergančiuosius šizofrenija, tikintis sumažinti jų stigmatizavimą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *