Lenkai nori Švietimo ministerijos. Arba kaip sužlugdyti ugdymą bei ekonomiką

politika , Verslas Oct 31, 2012 5 Comments

Lietuvos lenkų rinkimų akciją nori švietimo portfelio. Nori ir dar kelių ministerijų, bet, spėju, tai tik politinis manevras, kad išsireikalautų tos pačios jiems reikalingiausios Švietimo ministerijos. Ir nors A.Butkevičius teigia, kad LLRA negaus švietimo ministro kėdės, man kelia nerimą vien lenkų bandymai pasiekti šią ministeriją.

Dar gerokai prieš rinkimus buvo kalbama, kad LLRA nieko daugiau nereikia, tik švietimo sistemos valdymo. Šitie – atleiskite už išsireiškimą – politiniai prostitutai pasirengę siekti valdžios ir leistis į įvairias derybas dėl labai paprastos ir siauros sferos – tautinių mažumų švietimo.

Žinoma, jie tam turi teisę, tačiau pasižiūrėkime, ką tokių veikėjų pasirodymas Švietimo ministerijoje reikštų Lietuvos ekonomikai.

Taigi, skaitome jų programą:

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija – tai viena blogiausiai valdomų ministerijų, kuri dėl savo neapgalvotų sprendimų sukėlė didelį šalies visuomenės nepasitenkinimą. Aukštojo mokslo reformą Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucine. Panašiai gali nutikti ir su švietimo reforma, kadangi jos kryptis pažeidžia tiek mokytojų, tiek mokinių ir jų tėvų teises. Privalome padaryti viską, kad užkirstume kelią gerai veikiančios Lietuvos švietimo sistemos žlugdymui. Turime išsaugoti vidurines, kaimo mokyklas, tradicinį tautinių mažumų švietimo modelį, sėkmingai veikiantį visus 22-ejus Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metus. Taipogi negalime pamiršti, kad gera švietimo sistema, aukštas išsilavinusių piliečių procentas turi įtakos investicijų didinimui ir ūkio vystymui. Iki šiol turbūt vienintelėje srityje – gyventojų išsilavinimo srityje – nenusileidome Europos Sąjungos vidurkiui, netgi lenkėme kai kurias Vakarų šalis. Todėl turime priešintis dabartinės ministerijos vykdomoms pseudoreformoms ir išsaugoti gerai veikiančią švietimo sistemą. O pradėti reikėtų atsisakant „mokinio krepšelio” finansavimo principo.

Pažymėjau keletą man labiau įstrigusių vietų.

Švietimo sistema tikrai nėra tobula. Ir ją reikia tobulinti. Tačiau tobulinti, o ne kaip šie – vėl pasikartosiu – politiniai prostitutai siūlo: grįžimą atgal, sustabarėjimą ir, mano nuomone, ekonomikos žlugdymą. Manau, tokios jų mintys apie švietimą išreiškiamos todėl, kad jie paprasčiausiai galėtų turėti tokią tautinių mažumų švietimo sistemą, kokia buvo prieš keletą metų.

Tuo tarpu švietimo sistemai reikia žengti į priekį, o ne stovėti vietoje. Dar prieš Seimo rinkimus Lietuvos pramonininkų konfederacija išsakė nuomonę, kad reikia keisti švietimo sistemą Lietuvoje, kadangi dešimtokai realiai sprendžia kokia bus darbo rinka ateityje. O sprendžia paprastai – neretai rinkdamiesi lengvesnius socialinius mokslus ir dėl to vėliau užplūsdami darbo rinkoje nereikalingų specialistų suolus universitetuose. O darbdaviai išsižioję laukia “tiksliukų”… Šią situaciją reikia keisti. Deją, aš nežinau kaip. Tačiau, dar didesnis DEJA, nežino ir LLRA, siūlydami grįžti atgal.

Tad, mano nuomone, siūlydami grąžinti senąją švietimo sistemą, jie tuo pačiu kenkia darbo rinkai ir ekonomikai.

Tiesa, LLRA neklysta, kad išsilavinusių žmonių skaičius daro įtaką šalies ūkiui ir investicijų skaičiui. Tačiau turi būti ir tikslingas išsilavinimas, nes krūva teisininkų ir įvairaus plauko vadybininkų šalies ekonomika remtis negali. Tad galime lenkti ką tik norime, jei neturime mums reikalingų specialistų. Tačiau tai jau kita tema.

Šiame tekste vartodamas žodį “lenkai” turiu omenyje LLRA. Ir nepripažinsiu jokių priekaištų, kad puolu tautines mažumas. Aš puolu šią partiją, kuri, mano nuomone, yra pasirįžusi dėl savo interesų griauti kitų interesus.

Artūras Ketlerius

5 Comments

  1. As nesuprantu, kaip tokia partija apskritai gali egzistuoti… Politine ideologija – konservatorius, liberalas, lenkas…

  2. gz

    na, Artūrai, dėl pritraukimo į tiksliuosius mokslus pats gali pasvarstyt, kas tave būtų ten patraukę vietoje žurnalistikos. Gal kiltų kokių konkretesnių minčių? :)

  3. Artūras Ketlerius

    “O sprendžia paprastai – neretai rinkdamiesi lengvesnius socialinius mokslus ir dėl to vėliau užplūsdami darbo rinkoje nereikalingų specialistų suolus universitetuose.”

    Skirtumas tarp manęs ir kai kurių mano klasiokų/pažįstamų – man tikslieji tikrai nesisekė, todėl jų ir nesirinkau. O žurnalistu panorau tapti gan anksti ne todėl, kad reiktų lengvesnius dalykus mokytis, o todėl, kad mane sudomino politika.

    Jei kalbame apie tuos, kurie mokykloje dar nebuvo nusprendę, ko nori (arba šiaip nemąstė) ir susidėliojo viską, kas paprasčiausia – tada juos tikrai reikia tempti perspektyvesnėn pusėn. Na, nebent tikrai nesiseka.

  4. gz

    Bet niekas nesvarsto, KAIP juos tempti, apie tai aš ir svarstau.
    Ir nemanau, kad čia grynai universitetų problema – pvz. IT dėstymas mokyklose. Gal klystu, gal situacija per 10+ metų pasikeitusi, bet kai aš mokiausi, IT buvo mokomi pagrindai (jei nesirenki S lygio), iš basic vadovėlių su basic technika – na, priemonės ir kituose dalykuose neblizgėjo, bet įsigilinimo lygis būdavo tikrai kitas, kad ir toj pačioj lietuvių kalboj. O IT ar inžinerija pagal uždarbio potencialą jau tada turėjo būti pateikiami kur kas išsamiau.

  5. fdf

    Kodėl niekas nesidomi, kokiomis priemonėmis LLRA per rinkimus susirenka tiek daug balsų? Ar manote, kad dauguma Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gyventojų neįtakojami balsuoja už LLRA?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *