Neduokit durniams kelio

kita , politika Feb 27, 2015 1 Comment

Šis tekstas turėjo pasirodyti Kovo 11 proga, tačiau nusprendžiau paankstinti jo išleidimą, nes, manau, nepakenks.

Kiek iš jūsų turi senelį, dėdę, tetą, pusbrolį ar priklydusį kaimyną, kurie prie vakarienės stalo, vos tik prasidėjus aktualijų aptarimams, skelia, kad „Lietuvai reiktų Lukašenkos“, „o kaip rusai pas save gerai tvarkosi“, „mums tik tylėti – rusai per dvi valandas mus gali užimti“ ir „batonas prie ruso 22 kapeikas kainavo, o dabar neįpirksi“? O kiek iš jūsų po tokių kalbų tiesiog mandagiai patylėdavot ir pagalvodavot „duok durniui kelią, ką čia dabar ginčysiesi“?

Tai yra klaida. Tokia pati, lyg Mildai Bartašiūnaitei leistume didžiųjų švenčių metu sakyti sveikinimus per nacionalinę televiziją ir mandagiai šypsotumėmės, kai ši pasakotų, kad pasaulį valdo žydai, o Rusija su niekuo nekariauja.

Su vatnikais kovoti geriausia, kol jų mažai

Su vatnikais kovoti geriausia, kol jų mažai

Tai štai, jūs taktiškai patylite, nieko nesakote ir prie vakarienės stalo tema greitai pasisuka apie tai, kaip sekasi trečiokui Antanui. Politika jau dingo, o agitatorius, pasijautęs lyg būtų darbo liaudį į revoliuciją kėlęs Leninas, patenkintas makteli dar vieną degtinės stikliuką (žinoma, rusiškos, o ne tos vakarietiškos, kur chemijos privaryta). Ir nieks nenukenčia, ir jokių barnių prie stalo.

Tik iš kažkur giminėje atsiranda koks 20+ metų jaunuolis, kuris sovietmečio nei matęs, nei girdėjęs, bet pradeda skelti, kad „prie ruso buvo geriau“, perpasakoja istorijas apie nemokamus butus, pigią dešrą ir garantuotus butus. O kur dar maistas be chemijos! Ne Lietuva, o Edenas. Ir jis viską atremia pasakymu: „tu gi Petro paklausk kaip tada buvo“*. Ir viskas, nieko jam nebepasakysi.

O taip, mielieji, ir atsiranda dirva visiems vatnikams, koloradams, piktybiniams portalėliams ir Kremliaus ruporams.

Informacinis karas prasideda ir baigiasi ne tik žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose. Jis vyksta ir prievakarienės stalo, kai kam nors išūžiamos ausys, jog esame maži, silpni, niekam tikę ir kai priklausėme didingai Rusijai – buvo geriau. Ir čia nereikia pasakoti, kad patys kalti, jei patiki. Reikia padėti nepatikėti.

Pasinaudokite artėjančia Kovo 11 ir paskambinkite giminėms – visiems. Pasveikinkite ir priminkite, kad velniava, kaip gera gyventi nepriklausomiems. Jei rinksitės vakarieniauti, atremkite to senelio, dėdės, tetos postringavimus, kad „prie ruso buvo geriau“. Iš patirties žinau, kad išgirdę prieštaravimą dažnai jie pasimeta. Ir nors jie nuomonės nepakeis, gal nesumažinsite bendro prie stalo sėdinčiųjų intelekto koeficiento.

Mes per ilgai davėm durniams kelią ir leidom jiems tauzyti nesąmones, nesiveldami į ginčus, nes taip paprasčiau. Gal laikas pradėti ginčytis ne tik socialiniuose tinkluose su nepažįstamais ar menkai pažįstamais, bet ir su tais, kurie šalia?
——————————–
*Atsiprašau visų normalių Petrų

Tags : , ,

Artūras Ketlerius

One Comments

  1. Exciter

    Gaddamnit, jau keli metai neduodu kelio durniams būtent dėl šitos priežasties. Jeigu duosi kelią vienam, atsiras ir kitas, ir dar kitas. Todėl reikia faking kovoti su piktais durniais, man laiko tam ne gaila.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *