„Rosatom“ stato „daužtas“ atomines elektrines

energetika Aug 02, 2016 No Comments

Lietuvoje išgąstį ir pyktį praėjusią savaitę sukėlė incidentas, kai Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje nukrito reaktoriaus korpusas. Viena svarbiausių jėgainės detalių, sverianti 330 tonų, tiesiog bilstelėjo į grindis.

Šis incidentas ne šiaip sukėlė pyktį Lietuvai, nuo kurios sienos Astravas yra tik 20 kilometrų atstumu. Juk tokios situacijos parodo, kad statybų saugos reikalavimai ir darbo profesionalumas Baltarusijoje yra labai žemi.

Tačiau nereiktų stebėtis – „Rosatom“, kurios bendrovė „Atomstroyexport “ stato Astravo AE, ne pirmą kartą stato „daužtas“ atomines elektrines.

Antrojoje Leningrado atominėje elektrinėje (nors tokio miesto nėra, elektrinė vis dar taip vadinama) , kuri yra beveik tokia pati kaip Astravo AE – naudos tokius pat VVER-1200 reaktorius -, įvyko bent keletas incidentų, dėl kurių statybos vėluoja jau mažiausiai ketverius metus.

Šis, daug labiau nei Baltarusijoje pažengęs projektas, gali būti krištoliniu rutuliu ir bent iš dalies leisti nuspėti, kaip atrodys Astravo AE eiga.

Nugriuvo siena, vėliau nukrito reaktoriaus dalis

Incidentas Leningrado atominėje elektrinėje

Incidentas Leningrado atominėje elektrinėje

Turbūt žinomiausia „Rosatom“ statybinė nelaimė su jau ikona tapusia nuotrauka yra antrosios Leningrado atominės elektrinės konstrukcijų griūtis.

2011 metais „Rosatom“ statomoje elektrinėje nugriuvo  apie 1200 tonų sveriančios metalo konstrukcijos.  Tuomet „Rosatom“ teigė, kad šiek tiek netiksliai apskaičiavo , todėl jos ir nukrito.  Konstrukcijos bus pakeistos ir tai įtakos saugumui neturės.

Vėliau, 2015-ųjų liepos 4 dieną toje pačioje antroje Leningrado AE įvyko labai panašus incidentas į tą, kuris šiemet nutiko Astrave. Montuojant reaktorių iš 20 metrų aukščio nukrito 70 tonų sverianti reaktoriaus dalis.

Žadėta, kad Leningrado AE pradės veikti 2013-2014 metais, tačiau naujausios prognozės yra, kad pirmasis blokas pradės veikti 2017 metų gegužę, o komercinę veiklą pradės 2018 metais. Taigi, „didelės įtakos neturintys nesklandumai“ nuvėlino „Rosatom“ projektą bent ketveriais metais.

Leningrado ir Astravo AE – sesės 

1. in-core neutron detectors, 2. upper unit, 3. protective tube unit, 4. core barrel, 5. core basket, 6. steel samples for the surveillance programme, 7. core 8. reactor vessel

1. in-core neutron detectors, 2. upper unit, 3. protective tube unit, 4. core barrel, 5. core basket, 6. steel samples for the surveillance programme, 7. core 8. reactor vessel

Tiek Leningrado, tiek Astravo elektrinėse diegiamos vienodos technologijos. Abiejose veiks niekur iki šiol dar neišbandyti prototipiniai VVER-1200 (Водо-водяной энергетический реактор) reaktoriai*.

 

Abi elektrinės turi ir kitų panašumų: stato „Rosatom“,  incidentai vyksta ir juos bandoma dangstyti, lyg nieko nevyktų.

Būtent dėl to spėju, kad vienos jėgainės ligos gali persiduoti kitai.

Kita vertus, jeigu viena jėgainė vėluoja ketverius metus, galbūt panašaus likimo galima tikėtis ir Astravo AE?

 

 

 


*Dar viena elektrinė, kurioje diegiami šie reaktoriai – antroji Novovoronežo atominė elektrinė

Artūras Ketlerius

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *