Švedijos ir Danijos pamoka kovotojams prieš Astravo AE

energetika Aug 05, 2016 No Comments
Barsbeko atominė elektrinė

Barsbeko atominė elektrinė

Lietuva ir Baltarusija laužo ietis dėl pasienyje statomos Astravo atominės elektrinės. Lietuvoje vis pasigirsta vilčių, kad galima sustabdyti kaimyninėje valstybėje statomos jėgainės projektą ar bent užtikrinti, kad jis būtų įgyvendinamas saugiai. Nenoriu būtų pesimistas, bet kitų šalių patirtis rodo, jog kaimyninės valstybės yra praktiškai bejėgės stabdyti viena kitos atomines elektrines.

Apie Astravo AE statytojų „Rosatom“ pomėgį statyti nekokybiškas jėgaines jau rašiau, o dabar aprašysiu kitų dviejų valstybių buvusį ginčą dėl atominės elektrinės uždarymo.

Danija ir Švedija turėjo 30 metų trunkantį ginčą dėl Barsbeko (Barsebäck) atominės elektrinės ir Švedija jėgainę galutinai uždarė ne dėl Danijos spaudimo, o dėl visuomenės sprendimo atsisakyti branduolinės energijos.

Barsbeko atominė elektrinė nuo Danijos sostinės Kopenhagos yra nutolusi tik 20 kilometrų ir giedrą dieną danai jėgainę gali įžiūrėti. Tai daug mažesnis atstumas nei tarp Vilniaus ir Astravo – 50 kilometrų, tačiau ir lietuviai gali nuo aukštesnės vietos giedresnę dieną pamatyti baltarusių statomus jėgainės kaminus.

Švedija savo elektrinę pradėjo eksploatuoti 1975 metais, pirmasis reaktorius buvo uždarytas 1999 metais (17 metų anksčiau nei planuota), o antrasis – 2005 metais. Visus tuos 30 metų Danija siekė, kad Švedija šią elektrinę uždarytų, mat ji buvo arti sostinės ir kėlė nerimą valstybei, kuri iš principo yra atsisakiusi branduolinės energetikos (1985 metais Danijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kad šalyje nebūtų branduolinių jėgainių).

Tačiau Švedijos sprendimą paskatino ne nuolatinis spaudimas iš kaimyninės valstybės, o 1980 metais referendume priimtas sprendimas, kad šalyje palaipsniui reikia atsisakyti branduolinės energijos. Tiesa, tuometiniame referendume buvo galima balsuoti už tris skirtingus variantus, kurių nei vienas nepaliko galimybės toliau vystyti branduolinės energetikos.

Atsižvelgiant į tai, kad Švedija ir Danija yra civilizuotos valstybės, besilaikančios tarptautinių įsipareigojimų, tačiau vis vien trečdalį amžiaus nesugebėjusios išspręsti nesutarimų dėl branduolinės jėgainės, labai abejoju, kad Lietuvai pavyks išspręsti ginčus su Baltarusija dėl Astravo AE.

Astravo AE statybos, Baltarusijos vyriausybės nuotr.

Astravo AE statybos, Baltarusijos vyriausybės nuotr.

Baltarusija jau šiuo metu slepia informaciją apie statybas, neįsileidžia tarptautinių ekspertų bei nepagrindžia, kodėl pasirinko būtent Astravą jėgainės statyboms. Tad vargu ar ši šalis kreips dėmesį į politinį spaudimą ir stabdys statybas.

Žinoma, ketinama imtis griežtesnių priemonių – tiek opozicinės partijos, tiek dabartinė Vyriausybė kalba apie elektros prekybos ribojimus Baltarusijai. Paprastasis variantas būtų visų Baltijos valstybių susitarimas, kad Baltarusija negalėtų pardavinėti elektros biržoje, sudėtingasis – „nukirpti“ laidus.

Tačiau abu jie yra sudėtingi dėl politinio sutarimo. Pavyzdžiui, susitarti visoms trims Baltijos šalims dėl elektros prekybos gali būti sudėtinga, mat Latvija gali paprasčiausiai su tuo nesutikti. Estijai tai naudinga komerciškai, tad jų pritarimo būtų galima tikėtis. O štai laidų „nukirpimą“ arba fizinį elektros patekimo blokavimą dar reiktų ir pagrįsti, mat tai yra rinkos ribojimas ir tam galėtų nepritarti ta pati Europos Komisija. Juolab, kad tai būtų labiau panašu į Rusijos „reikalų tvarkymo“ metodus.

Artūras Ketlerius

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *