V.P.Andriukaitis geriems studentams: jauskitės skolingi valstybei

pamąstymai , politika Jan 28, 2013 No Comments


Vytenis Povilas Andriukaitis taip pat žinomas kaip privačių ligoninių nemylėtojas ir, matyt, vienas ryškiausių politikos padangės homo sovieticus sako:

Šiandien situacija paradoksali: yra savivaldybių, rajonų, kur neatvažiuoja jauni gydytojai. Dirba daug pensinio amžiaus žmonių. Akivaizdu, kad jaunimas renkasi didžiuosius miestus. Net tie, kurie mokėsi už biudžeto pinigus, nesijaučia nė kiek skolingi. Reikia pasirašyti sutartis, kad už biudžeto pinigus išmokslinti žmonės kelerius metus dirbtų kurioje nors iš anksto sutartoje vietoje. Turime turėti valstybės užsakymą, skaičiuoti darbo vietas. Galima sudaryti sąlygas rajone: būsto, mažesnes paslaugų kainas. Yra patrauklių sąlygų. Darbo vietų planavimas viešajame sektoriuje yra būtinas. Rezidentai, kiek teko kalbėti, sutinka su tokia sistema.

15min konferencijoje jis ir daugiau įdomybių prikalbėjo – paskaitykite. Bet kol kas apsistokime ties šiuo, 30 metų atgal grįžti norinčio politikėlio, minties perlu.

Jau sublizgėjęs savo požiūriu į privatų verslą, V.P.Andriukaitis svarsto, kaip reikia spręsti specialistų trūkumą (nežinau, menamą, ar tikrą) rajonuose. Aišku, reikia vadovautis jau žinoma ir istorijos patikrinta bei užgrūdinta praktika – darbo vietos paskyrimu. Tuo daiktu, apie kurį man pasakojo tėvų kartų žmonės. Apie tą patį, dėl kurio nešdavo dešras ir užsienietiškas cigaretes reikiamiems kadrams, kad tik nepaskirtų kokiame kaimelyje.

Negana to, V.P.Andriukaitis siūlo biudžeto lėšomis besimokantiems studentams paskirti darbo vietas. Tiems, kurie mokėsi geriausiai ir neprivalėjo dėl to mokėti iš savo kišenės. Tiems, kurie įdėjo daug darbo ir pastangų. Tiems, kurie yra pakankamai ambicingi ir nori pasiekti profesinių aukštumų. Taip sakant, jei kapitalistiniame pragare užaugę jaunieji gydytojai nesijaučiat dėkingi, priversim pasijausti tokiais.

Kvepia tarybine šlapenke.

Turbūt V.P.Andriukaičiui niekas nepasakė, kad laisvoje rinkoje ne visada darbuotojas kovoja dėl darbo vietos, bet ir darbovietė konkuruoja dėl specialistų. O jeigu pastaroji negali pasiūlyti to, ką siūlo didmiesčio įstaigos, gal reikia spręsti dėl jos konkurencingumo?

Bet ponas V.P.Andriukaitis, matyt, apie tai nemąsto. Jis žino greičiausią ir paprasčiausią būda, kuriuo galima sutvarkyti specialistų trūkumą. O, jei pasiseks, gal net ir emigraciją (bent jau medikų) sustabdyti.

O į žmonių lūkesčius ar norus galima ir nusispjauti.

Čia būtų galima vardinti iki uždusimo, kodėl kai kurie nenori grįžti į provincijas: nulinis kultūrinis gyvenimas, menkas laisvalaikio praleidimo būdas, draugai, likę didmiesčiuose ir pan. Bet kiekvienas gali sugalvoti savo priežastis, kodėl nori, ar nenori vykti į provinciją. Tad čia ir baigsiu.

P.S. Prašau pasidalinti šiuo tekstu su medicinos rezidentais. Aš noriu sužinoti, ar bent į vieną šis… politikas kreipėsi ir klausė, ar jie nori paskyrimo?

Artūras Ketlerius

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *