Žmogaus teisių asociacija: gėjus kritikuoti galima, religijų – ne

kita , žiniasklaida Jan 20, 2015 No Comments

Po įvykių Paryžiuje, kai teroristai už Islamą pašiepiančias karikatūras sušaudė „Charlie Hebdo“ kolektyvą, ant šios temos bando plaukti įvairios organizacijos. Ne išimtis ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA), nusprendusi antradienį pareikšti, kad iš religijų tyčiotis negalima ir tai yra baudžiama.

Jau pats asociacijos pavadinimas rodo, kad ji turi ginti visų žmonių – nepriklausomai nuo jų tikėjimo – teises. Tik štai, ši organizacija, kuri atrodo gerokai klierikalinė ir žmogaus teises suvokia tik kaip Krikščionių teises, prieš keletą metų visai kitaip kalbėjo, kai tema buvo pakrypusi apie kritišką atsiliepimą homoseksualių žmonių atžvilgiu. Jie gal jau ir pamiršo, o štai internetas – ne.

Pasirodo, žmogaus teisės yra ginamos tik tam tikruose rėmuose – kas liečia tikėjimą, tai šiukštu nekritikuokite, o štai visą kitą galite. O kaip kitaip? Jei leisi kritikuoti Islamą, po kurio laiko gali atsirasti precedentas kritikuoti ir Krikščionybę, o jos sekėjų Lietuvoje yra gerokai daugiau nei LGBT asmenų, tad ir teisių priklauso jiems daugiau. Tfu, dvigubi standartai.

speech

LŽTA antradienį pareiškė, kad tyčiotis iš religijų negalima:

(…) Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos kartu pareiškia, kad patyčių „kultūra“ yra nesuderinama su demokratinės visuomenės samprata. Nacionalinės ir religinės nesantarvės kurstymas negali tapti žiniasklaidos laisvės siekiamybe. Todėl raginimai satyra ir kitais menkinamais būdais tyčiotis ar šaipytis iš bet kurios religijos simbolių ar žmonių religinių įsitikinimų laikytini savitos formos ekstremizmu, nutaikytu į vertybes, skatinančiu piliečių susipriešinimą, kurstančiu žmonių tarpusavio neapykantą ir keliančiu pavojų ne tik atskirai tikinčiųjų grupei, bet ir visuomenės bei valstybės stabilumui.

Asociacija taip pat priminė apie tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, jog žodžio laisvė nėra beribė ir ją galima apriboti, jei ji kenkia valstybės saugumui, vientisumui, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų žmonių orumui.

Viskas gi gerai, ar ne? Ir šis jų pareiškimas, kurį pasirašė ir tokios Krikščionybės puoselėtojos kaip Katalikų tėvų asociacija ar „Pro Patria“ yra niekas daugiau, o tik teisės tikėti, kuo nori gynimas.

Tik štai LŽTA kiek kitaip kalba, kai pasisuka kalba apie teisės mylėti ką nori kritikavimą. Taip, kalbu apie LGBT asmenis. 2013 metais advokatas Ignas Vėgėlė buvo siūlomas tapti Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju*. Anuomet tuo pasipiktino Lietuvos gėjų lyga, kuri prisiminė viešus I.Vėgėlės pasisakymus apie LGBT*. Tuomet jis pasakė, kad transseksualai negali tuoktis, o Lietuvos žmogaus teisių asociacija ėmė ginti jo pareiškimą, remdamiesi tuo pačiu Europos Žmogaus Teisių Teismu.

EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių visuomenės pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų. EŽTT sprendimuose pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik informacijai ar idėjoms, kurios yra palankios
ar nėra įžeidžiančios (nepavojingos), bet ir informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar atskirą jos dalį. EŽTT pažymi, kad tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai, o tai reiškia, kad bet kokie valstybės nustatyti formalumai, sąlygos ar apribojimai privalo būti proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (Handyside v. Jungtinė Karalystė, 1976). Taigi tiek LR Konstitucija (25 str.), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10 str.) garantuoja asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas**.

Teisininkai man dabar gali pasakyti, kad aš neteisingai interpretuoju. Kai kalbama apie religijas, kalbama apie patyčias, o teksto ištraukoje apie LGBT minima erzinanti informacija. Jums iš karto atsakau – žiūrėkite plačiau, ne tik į sąvokų apibrėžimus. Iš esmės LŽTA pasirinko lygesnes kiaules ir kiekvienu atveju naudoja jiems patogesnius teiginius. Juolab, riba tarp patyčių ir erzinančios informacijos yra labai plonytė.

Dvigubi standartai. Ir kol mes į kiekvieną tokį atvejį ir kiekvieną asociaciją, kuri pasivadina skambiai, nebaksnosime pirštu ir neaiškinsime, kad jie vienus myli labiau, kitus – mažiau, nieko gero nebus žodžio laisvės srityje. Nors visiškai sutinku, kad savo nuomonę apie LGBT asmenis, kokia ji bebūtų, gali reikšti visi, man šleikštulį kelią organizacijos, kurios bando slidžiai prasprūsti pro įstatymų eilutes ir jas skirtingais atvejais naudoti skirtingiems tikslams.

Neva tai baisiai tolerantiški ir visiems meilės ir gėrio linkintys klierikalai gali apsunkinti gyvenimą ir užčiaupti burnas taip, kad daugiau nebesinorės. Vieną dieną galime prabusti tokioje šalyje, kurioje už pašiepimą kurios nors religijos, sėsime. Ir ne ant suolo pasimelsti.

——————————
*I.Vėgėlė teisėju netapo, vietoj jo pasirinktas Egidijus Kūris, gavęs 106 balsus, kai I.Vėgėlė – 14
**Su tuo aš visiškai sutinku – I.Vėgėlė turi teisę reikšti savo nuomonę, net jeigu ji nepatinka homoseksualiems žmonėms ar man, bet lygiai taip pat aš galiu reikšti nuomonę apie religijas, net jeigu ji kažką erzina ar įžeidžia

Artūras Ketlerius

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *